Wednesday, September 9, 2009

PROSESU HAKEREK RELATORIO ALTERNATIVA CEDAW

Hafoin restaura hikas independensia Timor Leste iha 20 fulan Maio 2002, Estado TL ratifika Konvensaun Halakon Formas Diskriminasaun Hotu-hotu Kontra Feto ou CEDAW nomos nia Protokolu Opsional iha tinan 2003. Nune’e, re-afirma komitmentu boot husi Estado Timor Leste iha artigu 17 Konstituisaun da República Democrática de Timor Leste (RDTL) kona-ba igualdade iha direitu no obrigasaun entre feto ho mane hahu husi moris família, kulturál, sosiál, politika no ekonómika.

Konvensaun CEDAW rekere eliminasaun diskriminasaun iha aspeitu hotu-hotu iha feto nia moris, hahu husi area edukasaun to’o empregu, husi familia to’o moris profesional, husi saude to’o desenvolvimentu rurais nomos husi konseitu falsu to’o gastus publiku. Ratifikasaun CEDAW konstitui pasu importante ba direitu feto iha Timor Leste. Liu husi konfere instrumentu legal ne’ebe esensial Timor Leste nian tenki adopta no integra PRINSIPIU UNIVERSAL Direitus Humanus inklui prinsipiu Konvensaun CEDAW, iha aprovasaun lei, politika, no planu desenvolvimentu nasional. Hodi nune’e de jure nomos de facto feto Timor Leste sei bele goza duni sira nia direitus humanus.

Baseia ba mekanismu Komite CEDAW fo’o biban ba organização não governamentais (ONG’s) bele hato’o Relatoriu Soimbra ba komite hodi hatene lolos oinsa lalaok implementasaun Konvensaun CEDAW iha nasaun idak-idak membru konvensaun. Mekanismu ne’e fo’o vantagem no previlegio bo’ot ba ONG’s iha Timor Leste hodi prepara relatoriu alternativu ida ne’ebe apresenta no refleta realidade feto Timor post ratifikasaun konvensaun entre tinan 2003 – 2008.

Tamba ne’e, hahu tinan 2005 Rede Feto Timor Leste foti responsabilidade atu lidera programa popularizasaun CEDAW nomos hanoin atu apresenta relatoriu alternativu ida ba Komite CEDAW. Tamba deit 2006-2007 mosu krize politika militar, maka Rede Feto fo uluk atensaun hodi ajuda feto sira ne’ebe sai vitima iha fatin - fatin IDPs. Hafoin iha tinan 2008 maka hahu estabelese grupu servisu ida hodi hakerek relatoriu alternativu ONG’s nian. Grupu serbisu ne’e hanaran CEDAW Alternative Report Working Group (CARWG) kompostu husi 14 ONG’s nasional hanesan Rede Feto, Caucus, Fundasaun Alola, Fokupers, Fundasaun Moris Foun (FMF)-Liquica, AMKV, JSMP, OPMT, OMT, PAS, AMST, APSC-TL, Sta.Bhakita, no GFFTL.

Atu hetan informasaun no dadus kona-ba impaktu implementasaun Konvensaun CEDAW iha Timor Leste, maka iha fulan Maio ho fulan Junho 2008 ekipa ne’e halao workshop konsultasaun hamutuk ho representantes 87 NGOs ne’ebe servisu iha area oin-oin iha 13 distritus. Workshop ne’e rasik organiza no konsentra iha regiaun 5 hanesan Dili (distritu Aileu & Manatuto), Suai ( distritu Ainaro & Same), Liquica (distritu Ermera & Maliana), Baucau (distritu Lospalos & Viqueque) no Oecusse. Workshop ne’e rasik organiza hodi NGO’s sira bele fo sira nian observasaun no informasaun kona-ba saida mak impaktu maka mosu ona ba feto Timor Leste desde Estado Timor Leste ratifika Konvensaun CEDAW iha tinan 2003??

Depois hetan resultadu husi konsultasaun ne’e, groupu serbisu CEDAW halao analiza usa CEDAW frame work nomos liga ba Relatoriu Estado nian. Finalmente ekipa konsege produz relatoriu alternativu ida husi parte NGO no hato’o ona ba Komite CEDAW iha fulan Julho 2009. Hafoin ne’e representante ekipa nain 6 (feto 4 mane 2) sei desloka ba Nova Yorke, Estadus Unidus atu partisipa iha sessaun formal kona-ba apresentasaun Relatoriu CEDAW husi Estado Timor Leste iha Quarterjeral Nasaun Unidus. Sesaun ne’e rasik sei halao durante loron ida iha data 30 fulan Julho 2009.

Maske nune’e, Rede Feto halao mos programa socializasaun ne’ebe fahe iha parte rua. Iha parte primeiru Rede Feto halao disseminasaun kona-ba konteudu Relatoriu Alternativu ba maluk NGO balun iha Dili, balun husi distritus, Gender Vokal Point, balun husi governu, nomos entidades seluk ne’ebe iha interese ba direitu feto iha TL. Programa disse- minasaun ne’e halao tiha ona iha dia 3 fulan Julho 2009 no hetan partisipasaun maximu husi 46 partisipantes husi total 50 konvites ne’ebe Rede Feto fo sai.

Iha parte segundu sei halao socializasaun ba Resultadu Rekomendasaun husi Komite CEDAW ba Estado Timor Leste ne’ebe kostume ema bolu Concluding Observation’ ba 13 distritus nomos iha kapital Dili. Atu nune’e ema hotu feto mane, ferik katuas, labarik feto no mane, ema hotu sei hatene lolos saida deit maka substansia rekomendasaun husi Komite CEDAW ba Estado Timor Leste atu implementa lolos no la demora Konvensaun CEDAW iha TL, tuir artigo 2 konvensaun nian.

Critical issue ne’ebe NGO sira foti iha relatoriu alternativu CEDAW maka hanesan tuir mai:

  1. State Obligation to Eliminate All Form of Discrimination Againts Women, (art.1–6)
  2. Women’s in Politic and Public Life, (art. 7)
  3. Women’s Education, (art. 10)
  4. Women’s Reproductive Health, (art. 12)
  5. Unemployment, Livelehoods & Private Sector, (art. 11,13,14)
  6. Equal Right to Justice, (art.15)
  7. Marriage, Family Life & Culture, (art. 16)
  8. Violence Againts Women, (GR. 19)

Problema krusial 8 ne’e maka sai nudar problema prioridade bo’ot atu Estado Timor Leste tenki foti medidas lalais hodi halakon diskriminasaun ba feto tuir Konvensaun CEDAW haruka.

A LUTA CONTINUA!***

Hakerek nain : Laura Pina / CEDAW Working Group

No comments: